Prieš trisdešimt metų, kai buvo gegužis,
Išdygo daigelis toks liaunas mažutis.
Jis stiebėsi kėlės pavėsy sovietų,
Padėjo mūs broliams, kad jie tik laimėtų.
Daigelis mažutis, toks mielas ir žalias,
Lyg tėviškės kryžkelėj žalias berželis.
Nors lieknas, nors mažas, daigelis tas buvo,
Nuo šalčio sovietinio jis nepražuvo.
Jis aukštino liaudies meilę ir dvasią,
Kitos ir kitokios brolau neberasi.
Su metais jis augo, kartu ir tvirtėjo,
Ir broliams lietuviams gyventi padėjo.
Pradėjo augt vienas, o greit tapo puokštė,