Liūdna jei kas mus palieka,
Pikta jei kas atsilieka,
Tačiau būna labai faina,
Jei pas mus kažkas ateina.
Jei išeina-nepavydim,
Tik geru žodžiu palydim.
Ir ilgėsimės ilgai,
Nes geri tie jo darbai.
Mums vadovas buvo turtas,
Jo gyvenimas kaip būrtas.
Na o būrtų jo dėka,
Naują turime kai ką…?
Mūs vadovas mus mylėjo,
Nieko mums nebegailėjo,
Sukauptą jis savo turtą,
Mums atidavė lyg būrtą.
Na ir dar – į savo vietą,
Mums paliko žmogų kietą.
Visada linksma, laiminga,
Ko mums kartais ir pristinga.
Mūsų vadove bus Daiva,
Mūsų džiaugsmas ir palaima.
Žinom- mūsų neapvils,
Kupolė aukštyn vis kils.
Na, o vadas Bernatonis,
Galės tirpti iš malonės,
Ir didžiuotis darbo vaisiais,
Nes visi jį mylim baisiai.
Linkime Antanui laimės,
O dėl mūs, nekils Tau baimės,
Kupolė klestės ir plėsis,
Toks ir Jūsų buvo siekis.