You are here

„Kupolės“ kilmė ir raida

I dalis: Artojai

Kad sėkla sudygtų, kad augtų, kad duotų vaisių, ji turi patekti į gerai paruoštą dirvą. Kas ir kaip ruošė dirvą „Kupolės“ medžiui?

1973 m. lapkričio mėn. tarptautinės studentų dienos proga Lietuvos veterinarijos akademijoje įvyko pirmoji etnografinė vakaronė, kurią vedė Kauno politechnikos instituto studentai. Po minėtos vakaronės LVA chemijos docentės Remigijos Bukaveckienės iniciatyva prie LVA visuomeninių profesijų fakulteto pradėjo veikti kraštotyros darbo organizatorių skyrius.

Kraštotyrininkai trečiadieniais darydavo susirinkimus, pokalbiams kviesdavo žinomus kultūros veikėjus, organizavo pažintines keliones. Dažnas šių kelionių gidas buvo žymus menotyrininkas prof. Klemensas Čerbulėnas. Trečiadienio susirinkimų dalimi vėliau tapo lietuvių liaudies dainų mokymasis.

Nuo 1977 m. kraštotyrininkus mokyti dainų ateidavo Veronika Povilionienė. Ji padėjo LVA dramos būrelio vadovui A. Tarasevičiui paruošti Justino Marcinkevičiaus poemos „Devyni broliai“ inscenizavimą, kur dainavo ir ji pati, ir kraštotyrininkai.

Kraštotyrininkai organizavo vakarones, mokėsi lietuvių šokių, žaidimų. Vienu iš organizatorių ir R. Bukaveckienės padėjėjų buvo LVA docentas dr. Jonas Čepulis, į kraštotyros veiklą įtraukęs visą savo šeimą: dailininkę Vandą Čepulienę, dukrą Eloną ir sūnų Rytį. Aktyvūs kraštotyrininkai, renginių organizatoriai buvo LVA studentai Birutė Geroimaitė, Ričardas Gleiznys, Romas Bartkus ir daugelis kitų LVA studentų ir dėstytojų.

Per penkerius metus (1973 — 1978) LVA kraštotyrininkai suruošė apie 40 renginių — vakaronių bei koncertų.

Etnografinės vaišės - R.Bukaveckienė, V.Čepulienė, V. Buržienė

Kriokšlio moterys 1976 m.

prof. K. Čerbulėnas su kraštotyrininkais 1976 m.