Kraštotyrininkų veiklą nuolatos stebėjo komunistų partijos LVA biuro narys, atsakingas už ideologinį darbą, marksizmo katedros vedėjas Petras Bagackas. Prof. Jonas Čepulis savo prisiminimuose rašo: „Nežinojome, bet jautėme, kad veikia daug saugumo agentų ir smulkių informatorių. Bemaž po kiekvieno renginio išklausydavau P. Bagacko pastabas: per mažai socializmo idėjų, internacionalizmo, ateizmo, faktai neįvertiniti iš klasinių pozicijų ir panašiai. “
Po kraštotyrininkų suruoštos vakaronės, kurios metu mokytojas Andrius Dručkus pasakojo apie liaudies meną ir rodė lietuviškų kryžių ir koplytstulpių skaidres, doc. R. Bukaveckienė buvo iškviesta į akademijos partinį biurą ir oficialiai atsisakė vadovauti kraštotyrininkams. Vadovu dar kurį laiką liko doc. J. Čepulis. Tačiau 1978 rugsėjo 1d. pas jį užėjęs P. Bagackas pereiškė, kad jokių folkloro ir kraštotyros renginių akademijoje daugiau nebūtų. „Tai įsakymas, kuris turi būti ne svarstomas, o tik vykdomas.“ Nuo 1978 m. dainos akademijoje nutilo. Atkakliausieji ansambliečiai rinkdavosi sutartose vietose už akademijos ribų. Jų globėja buvo chemijos katedros laborantė Onutė Gaidamavičiūtė.
O tais pačiais 1978 m. Kaišiadoryse veterinarijos mokslinio tyrimo institute mokslinio sekretoriaus A. Bernatonio iniciatyva įsikūrė folkloro ansamblis „Verpeta“.