Vokietijoje svečiavausi ne pirmą kartą. Bet pirmą kartą į ją skridau lėktuvu. Laiku pasiekiau oro uostą, nereikėjo skubėti, bet skrydis… Maloniai atėmė kvapą. Lėktuvą stipriai supo, tiek kylant, tiek leidžiantis. Nors iš tiesų, net suprasti buvo sunku, ar dangus, ar žemė artėja. Bet gero negali būti per daug. Linksmybės ilgai neužtruko ir skrydis buvo sėkmingas.
Uostas, maži gyvenamieji namai, gausybė skubančių žmonių, bet ir nuosavo būsto neturėjimas. Pastarasis dalykas mane nustebino labiausiai. Vokiečiai turi pakankamai pajamų nuosavam būstui įsigyti, bet jiems to nereikia. Ši tendencija pastebima daugelyje vakarų pasaulio šalių yra nesuprantama žmonėms, atvažiavusiems iš rytų. Jiems to nereikia, o gal tai tiesiog neįprasta ar seniai prarasta. Lietuvoje — atvirkščiai. Žmonės stengiasi įsigyti privatų būstą, turėti kažką savo, ko neatims joks stribas. O atimtų, jei nebūtų kūdas. Nors jo tarnyba ir…
Saugokime privačią nuosavybę, už kurią mūsų ainiai kovojo, kuria galėjome didžiuotis ir kurios vertė šiandien daugeliui nebesuprantama.
Atsiliepimai
Hamburgas