You are here

Kaspijos vėjai galvoje

Vėjų miestas Baku. Ten pučia nuolat, ne tik pučia, bet ir pripusto, kartais net ir smėlio į dantis. Bet įdomu. Į žmones, valstybę žvelgti iš arti ir pamatyti kitokį gyvenimą, mąstymą, kultūrą. Tik keista, o gal tik neįprasta nematyti moterų gatvėje. Tačiau čia ir išryškėja papročių bei tikėjimo skirtumas, palyginus su niūria, o gal tiesiog nesuprasta šiandienine visuomenės samprata Lietuvoje.

Azerbaidžane moterys kuria namų židinį, saugo jį ir globoja, vyrai atneša malkų šilumai palaikyti. Lietuvoje vaizdas verčiasi aukštyn kojomis. Ir nežinia, kas kaltas. Ar moterys, kurios turi prisiimti vyriškus darbus, ar vyrai, kurie, kaip bebūtų keista, tuos darbus mielai perleidžiantys. Ši priešingybė man ir paliko didžiausią įspūdį. Nereikia moterims rodyti, kur yra jos vieta, tiesiog reikia elgtis taip, kad ji būtų ten laiminga.

dykumoje

Atsiliepimai

Tik jau , sūneli, apie moters vietą parašysi, kai savo moterį turėsi, ir nemanau, kad ji tik židinį saugos, o tu malkas nešiosi…Gyvenam visuomenėje ir turim taikytis prie jos taisyklių, ir nebūtinai jos mums turi patikti.O vietą kur būti, galima nurodyti tik šuniui.

Pagaliau mamyt išmokai prisiregistravus rašyti komentarus, su kuo ir sveikinu :)

Tautvydai,nesvarbu,ką tu matei svetur.Svarbu—kokias išvadas iš to padarei.Mąstyk,jaunas zmogau.Dar ne vieną mįslę tau gyvenimas uzmins.Svarbiausia—išmok skirti, kur balta,o kur juoda.Tai nėra lengva.To mokomės visą gyvenimą.Ir neišmokstame.Moterys—tokios pat, kaip ir mes—vyrai.Gal labiau jautresnės,gal labiau emocionalesnės.Bet jos—mūsų Mamos,mūsų draugės,galiausiai—mūsų zmonos,mūsų vaikų Motinos.Mokėk blaiviai ir geranoriškai į tai ziūrėti.Turėsi kada nors savo moterį.Nerodyk jai vietos.Ji pati ją ras.Jei to norės…

Gal Lietuvos žiniasklaidai staigmena, bet Azerbaidžanas šiuo metu sparčiausiai pasauly auganti ekonomika. TSKP CK KGB diktatoriaus Alijevo dinastijos valdomas Bakū tampa antruoju Dubajumi, kai politkorektiškos demokratijos su žmogiška kauke ekonomikos vis sparčiau žlunga. Ar ne gėda per dvidešimt laisvės metų atsilikti net nuo komunistinės Kinijos ūkio našumo? Kaip gali galvoje derėti sąvokos: nedarbas sunkmečiu?