Taigi, aš — Vaidas.
Esu kilęs iš Žemaitijos (jeigu taip galima pasakyt). Gimiau Šilutės raj. (dabar Pagėgių sav.) Lumpėnų kaime, šalia seno legendomis apipinto Rambyno kalno, prie Nemuno kilpos. Ten praėjo visos mano vaikystės dienos, kol išvykau į Kauną studijuoti LVA. Į akademiją įstojau 1994 m., na o „Kupolėje“ veiklą pradėjau 1996 m. prieš Jonines, būdamas antrame kurse. Iš karto teko sudalyvauti pirmame koncerte, kuris vyko akademijoje ir buvo skirtas Dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos atidarymui.
Po to — Joninės. Lijo. Kol nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties atkeliavome į vietą buvome visai šlapi. Mus išgelbėjo daržinė, kurioje galėjome pradžiūti, sušilti, pasistiprinti. Vėliau nustojus lyti, pasiruošėme šventei. Per šias Jonines buvau vadovo pakrikštytas.
Taigi, po šio įvykio tapau tikru kupoliečiu.
Mano pomėgiai… Patinka saulė, vanduo, sniegas, gamta… Mėgstu šokti, slidinėti, plaukioti, nardyti… Vaikystėje — knygos, dviratis, žaidimas su degtukais!!!
Atsiliepimai
Vaidai tu labai geras
Vaidai tu labai geras zmogus, nuosirdus ir draugiskas. Sekmes darbe ir Kupoleje
Vaiduti
Skalva
Tikrai, Žemaitija vadinti niekaip neseka. Apskritai Nemuno žemupys seniau niekada nepriklausė Lietuvos valstybei, nors nuo seno ten buvo baltų žemė Skalva. Pietuose ji siekėsi su Nadruva, už jos Rytuose — Juodva, Vakaruose (pusiasalyje tarp Aistmarių ir Kuršmarių) — Semba, Šiaurės Vakaruose — Kurša, Šiaurės Rytuose — Karšuva. Net po Žalgirio mūšio Skalva liko Lenkijos globojamai Prūsijos kunigaikštijai (mainais į Lietuvai atitekusią Žemaitiją, Livoniją ir Lietuvos globon — Kuršo kunigaikštiją). Vėliau Skalva visada priklausė Vokietijos Rytų Prūsijai, iki pat nebyliu I pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos pritarimu Lietuvai jėga iš Antantės prancūzų atėmus Mėmelio kraštą su buvusia šiaurine Skalva.
Rūmai
Tai bent rūmai. Gražu.