Lalavimas — tai gražus lietuvių paprotys per Šv.Velykas lankyti visus kaimo gyventojus, sveikinant juos su atėjusiu pavasariu, su Šv.Velykom, linkint sveikatos, gerų ir derlingų metų, o mergaitėms — greitų ir sėkmingų vedybų. Ilgiausiai šis paprotys išliko Dzūkijoje, tačiau sovietmečiu visai išnyko.
Lalauninkai — tai jauni vyrai, kartais ir vyresnės moterys, kurie pirmosios Velykų dienos vakare eina iš kiemo į kiemą, giedodami Velykų giesmes, sakydami specialias oracijas, sveikindami ir girdami šeimininkus. Kartu eina muzikantai. Aplankyti šeimininkai lalauninkus apdovanoja margučiais, pyragais, skanėstais.
„Kupolė“ lalauja nuo 1989 m. Mūsų aplankyti senieji žmonės pasakojo, kad paskutinieji lalauninkai juos lankė prieškario metais, o jaunesnieji tik iš tėvų apie juos girdėjo. „Kupolės“ lalauninkus visi mielai priima, džiaugiasi palinkėjimais, dainomis, giesmėmis ir atgimstančiu papročiu.