Gegužė—jau tikras pavasaris. Aplink laukai ima dažytis geltonai nuo pienių žiedų. Vėliau ir sodai kelia baltas galvas vyšnių o kiek vėliau ir obelų žiedais. Paukšteliai vis linksmiau čirena.
Štai sulaukėme balandžio. Vis daugiau sugrįžusių paukštelių nardo padangėje ir džiugina mus savo balsais. Saulytės pašildyta ir lietulio pagirdyta į viršų vis labiau stiebiasi žolytė, medžiai sprogina pumpurus. Pražydę kačiukai praneša apie atėjusią šventę — Šv. Velykas. Tegu riedantys margučiai numargina Jūsų gyvenimus.
Balandžio 5 ir 6 „Kupolės“ sodžiuje Šklėriuose kelsime inkilus sparnuočiams. Gal kiek ir pavėlavome, bet geriau vėliau negu niekad. Turime per 40 inkilų. Mums talkins „Serbentėlės“ ansambliečiai. Laukiame ir kitų geranorių talkininkų. Vadovas.
Kovas. Pirmasis kalendorinio pavasario mėnuo. Jau ir saulutė dažniau nušviečia dangų ir vis dažniau galime išgirsti paukštelių balsus, kurie nenumaldomai kviečia pavasarį. Nors jis yra kalendorinis pavasario mėnuo ir dienos vis labiau ilgėja, tačiau už lango naktimis dar dažnokai žiemužė parodo savo nagučius. Kelias ryte buvęs padengtas ledu popiečio saulėje virsta didele šlapia balute. O „Kupolė“ pavasarį kviečia savo dainomis…