Mečys ir Rasa

Paskutiniai dešimt metų mus, chorinio dirigavimo specialistę ir technokratą pagal išsilavinimą, apdovanojo mažiausiai trimis atradimais, kurie stipriai pakoregavo mūsų pomėgius, laisvalaikį, supratimą apie folklorą ir praturtino mūsų senolių lobynais. Pirmasis, tai „Kupolė“. Ten, aišku, ėjom dainuoti. Nors dainavimas mus lydėjo visais gyvenimo tarpsniais, tačiau „Kupolėje“ jis atsiskleidė (tiksliau buvo atskleistas ir toliau tobulinamas) naujom spalvom.

Antrasis – iš naujo atrasta Dzūkija. Iki šiol ten važiuodavom tik pagrybauc, nuostabiais miškais pasigrožėt, sąmanų kilimais pabraidziot. O dabar, kuomet ten atradom tiek nuostabių ir dvasingų žmonių, be jų neįsivaizduojam savo gyvenimo. Taip norisi pasidalinti su šiais žmonėmis savo džiaugsmais, nuolat ir nuolat klausyti pačios nuostabiausios pasaulyje dzūkų šnekos.

Trečiasis – supratingi, pakantūs ir draugiški kupoliukai. Daug dienų ir vakarų su jais praleidžiam kartu repeticijose ir koncertuose. Šio nerūpestingo bendravimo pasiilgstam vos tik praeina keletas dienų.

Ką daugiau apie mus. Gimėm viena Suvalkijos lygumose, kitas – Vidurio Lietuvoje. Lakstėm ir užaugom. Likimo įgeidžiu susitikom Kaune ir apsistojom Raudondvaryje. Na, o dabar didžioji mūsų laisvalaikio dalis yra skiriama „Kupolei“, be kurios neįsivaizduojam nei savo kasdienybės nei švenčių.

Dažnai pagalvojam, o kas, jeigu nebūtų šių trijų atradimų mūsų gyvenime. Taip ir būtume nepažinę tiek daug nuostabių žmonių, neturėtume tikrų draugų kupoliukų, taip ir liktume neužkeliami į tokias aukštumas, nuo kurių pamatai ir pajauti tikrą grožį ir kuris kaskart vis kitoks. O tada plačiau atsiveria akys ir širdis ima plakti smarkiau…