Lapkričio 22 d. Vilkijoje Antano ir Jono Juškų muziejuje koncertavo „Kupolė“. Programa pavadinta „Ajau kelaliu“.
Niūrios lapkričio dienos, ilgi vakarai ir sutemos, verčia žmogų pamąstyti apie savo gyvenimo kelalį — kur eini, kur klumpi, kelies ir vėl eini. Kiekvieno tas kelalis vis kitoks…
Apie skirtingus gyvenimo kelius ir buvo šis koncertas, sudarytas iš baladžių ir našlaičių dainų — ramių, ilgesingų, kartais naiviai graudžių, kaip tautodailininkės Reginos Juodžbalienės paveikslai šio muziejaus parodoje.
Tarp senų, senų baladžių sutilpo ir naujesnė — apie vieno mūsų buvusio ansambliečio šeimos tragediją — Lietuvos partizanų gretose žuvusius tris brolius ir tėvą.
Dvi dukras ir mamą išvežė Sibiriun,
Tėviškę išdraskė ruskiai ir stribai.
Dar ilgai stovėjo du beržai prie vartų
Laukdami sugrįžtant Lietuvos vaikų.
Neprailgo ilgiau nei valandą, užtrukęs koncertas. Apie žiūrovų reakciją liūdijo mirtina tyla pilnutėlėje muziejaus salėje ir sužibusią ašarą ne vieno žiūrovo akyse.
Skirtingi tie gyvenimo kelaliai, ir tą vakarą vienus nuvedę į tuo pačiu metu vykusį Zavaliausko, kitus — į „Kupolės“ koncertą.