„Kupolė“ rauda Vasario šešioliktosios išvakarėse, giesmę veda Rasa Palšauskienė, per LRT TV 2017-02-10.
Nepažinau aš brolių, ant gatvės gulinčių — didvyrių išsigyniau, pabūgusi kančių.
Ilgai žiūrėjau Žaibui į jo žydras akis, dar rausvos buvo lūpos — sudiev gal pasakys.
Kruvinam veide Povo maloni šypsena — maža kančių, atrodo, ir skausmo negana:
Našlaitis nuo vaikystės, be žemės, be namų, tris vaikelius palikęs ant rankų svetimų.
Tu neskriaudei, neplėšei, nežudei nekaltų — už ką tave paguldė ant akmenų kietų?
Atleiskit, brangūs broliai, kad aš baile tapau ir budelių akyse prie jūs nesuklupau.
Atsiliepimai
Mėginu šiek tiek ištaisyti eilėdarą
Nepažinau aš brolių, ant gatvės gulinčių — didvyrių išsigyniau, pabūgusi kančių.
Ilgai žiūrėjau Žaibui į jo žydras akis, dar rausvos buvo lūpos — sudiev gal pasakys.
Kruvinam veide Povo maloni šypsena — maža kančių, atrodo, ir skausmo negana:
Našlaitis nuo vaikystės, be žemės, be namų, tris vaikelius palikęs ant rankų svetimų.
Tu neskriaudei, neplėšei, nežudei nekaltų — už ką tave paguldė ant akmenų kietų?
Atleiskit, brangūs broliai, kad aš baile tapau ir budelių akyse prie jūs nesuklupau.