Austrija
1998 m. balandžio 15-21 dienomis „Serbentėlė“ kartu su „Kupole“ lankėsi Austrijoje.
Tai buvo pirmoji „serbentukų“ kelionė į užsienio valstybę. Pakeliui aplankėme senąjį Lenkijos Krokuvos miestą, grožėjomės išpuoselėtais Vokietijos miesteliais. Didžiulį įspūdį paliko Alpių kalnai: pakyli į kalnus — žiema, sniegas, nusileidi žemyn — pavasaris, žydi tulpės.
Gyvenome kalnų apsuptame Gamingo miestelyje, buvusiame vienuolyne Karthause. Aplankėme Austrijos sostinę Vieną.
Rusija
2004m. balandžio 15-17 dienomis „Serbentėlė“ viešėjo Rusijoje, Kaliningrado srities mieste Guseve (lietuviškai — Gumbinėje). Mus svetingai priėmė ir globojo Gusevo miesto 5 vidurinės mokyklos lietuvių vaikų folkloro ansamblis „Nadruvėlė“ ir jo vadovė Irena Tiriuba. Gyvenome vaišinguose ansambliečių namuose, koncertavome mokykloje ir vakarojome su lietuviais. Aplankėme Trakėnuose grafų fon Paulių dvarą, K. Donelaičio tėviškę — Lazdynėlius, Tolminkiemio muziejų ir bažnyčią. Gaila buvo skirtis su naujaisiais draugais.
Moldova
2007 m. spalio pradžioje Domeikavos folkloro ansamblis „Serbentėlė“ lankėsi Moldovoje, tarptautiniame liaudies šokių festivalyje. Moldovoje mus sutiko ir maloniai priėmė „Ion Creango“ licėjus ir mūsų draugai — ansamblis „Opincuta“.
„Serbentėlės“ atstovai viešėjo pas Moldovos kultūros ir švietimo ministrą ir Kišiniovo miesto merą. Apie šį puikų miestą mums mielai pasakojo licėjaus direktoriaus pavaduotojai p. Kornelijus Solomonas ir p. Julia Muntianu, „Opicutos“ ansamblio vadovė p. Maria Lupu.
Koncertavome Švietimo, Profsąjungų rūmuose, Vyno šventėje, prie Operos ir baleto teatro ir pagrindinėje miesto šventės scenoje. Dalyvavome visų šventės dalyvių eisenoje pagrindine Kišiniovo gatve.
Saulėtą dieną Moldovos kalvotos vietovės atrodo tikrai įspūdingai. Neaprėpiami vynuogynai, saulėgrąžų laukai ir mūsų šalyje neįprasti kukurūzų plotai. Mažai ežerų ar kitokių vandens telkinių, tik didelė pagarba šuliniams — visi labai gražiai išpuošti.
Moldavai — tikrai labai šilti, draugiški, svetingi ir nuoširdūs žmonės. Mus priėmusios šeimos rūpinosi kaip tikrais savo vaikais. Mūsų mergaitės pastebėjo ypatingai gražius moldavų berniukus. Atėjus išvažiavimo dienai, mums buvo labai sunku išsiskirti su savo naujais draugais. Tos dienos, praleistos kartu, buvo pilnos įspūdžių. Moldova visada liks mūsų širdyse.
Nerija Janickaitė