Žolynėliai

Gal todėl, kad gimiau ir užaugau kaime, taip be galo myliu gamtą, semiuosi iš jos stiprybės ir sveikatos. Nežinau kokiais žodžiais reikėtų aprašyti žalios žolės ar šieno kvapą. Man tai siejasi su gimto kaimo prisiminimais.

Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens suku ratus su dviračiu po Neries pievas bei paupius ir Kleboniškio mišką, rinkdama vaistažoles, įvairius žolynus, smilgas ir kitokias grožybes. Iš kurių ilgais rudens ir žiemos vakarais bandau kurti, daryti įvairius darbelius. Vėliau prie žolės prijungiau ir lino pluoštą. Viską darau su meile… Kūryba teikia ramybę… užmirštu visas gyvenimo negandas. Taip netikėtai savyje atradau dar vieną gyslelę.

Sunkiausia užduotis buvo kai ,,Kupolės’‘ dvidešimtmečiui scenos papuošimui iš rugių šiaudų reikėjo padaryti didelį paukštį. Nieko panašaus iki tol nebuvau dariusi. Dėkinga Vadovui, kad patikėjo man šią užduotį. Užduotis pavyko ir nuo to laiko pradėjau daryti didelius paukščius, tik jau iš žolės.

Žemiau matote dalį mano darbelių, kurius pavyko sukurti.