Verbų sekmadienį parapijiečiai turėjo unikalią galimybę pasiklausyti senųjų lietuviškų bažnytinių giesmių – mūsų bažnyčioje viešėjo folkloro kolektyvas „Kupolė“ iš Kauno.
Kantičkinės giesmės, arba kantičkos (lenk. kantyczka – giesmė, „kantičkomis“ XIX a. buvo vadinami giesmynai), – liaudiška maniera atliekamos giesmės religiniais tekstais, pasiekusios mus daugiausia iš XIX a., ir šiuo metu sparčiai nykstančios. Džiugu, kad atsiranda entuziastų, gaivinančių šią giedojimo tradiciją. Vieni iš jų – „Kupolė“ ir buvęs ilgametis kolektyvo vadovas Antanas Bernatonis.
10 val. Šv. mišiose šventinant verbas ir Šv. komunijos metu kupoliečiai giedojo giesmes, pritariant ir mūsų bažnyčios choristams. Po Šv. mišių dauguma žmonių nesiskirstė ir pasiliko klausytis koncerto, kurį giedotojai pradėjo seniausia mūsų laikus pasiekusia lietuviška giesme „Sveika, Karaliene“. A. Bernatonis papasakojo apie šių giesmių kilmę, jų paskirtį. Anot jo, religinė giesmė buvo ypač svarbi užklupus nelaimėms, karo, maro metais. Ji teikė žmogui paguodą, stiprino tikėjimą, viltį. Koncertą kupoliečiai užbaigė giesme, kuriai žodžius XIX a. parašė kunigas ir poetas Antanas Vienažindys „Oi gražus gražus tolimasis dangus“. Jos klausėmės atsistoję.
Dėkojame „Kupolės“ giedotojams už lietuvių kultūros paveldo puoselėjimą ir padovanotą galimybę ne tik prisiliesti prie seniausių tautos tradicijų, bet ir per giesmę, poeziją išgyventi tikro dvasingumo akimirkas.
Tikimės, kad religinės muzikos koncertai mūsų bažnyčioje taps gražia tradicija.
— Asta Žūkaitė
Karmėlavos Šv. Onos parapijos 2015 m. kovo 1 d. pranešimas, paskelbtas 2015-04-01.
Atsiliepimai
Kantata -- lenkiška?
Kuo čia išvis dėta lenkų kalba? Kantata — itališkai cantata, bel canto < lot. canto – dainuoju, fr. chant, chanter, chanson ir t. t. Canticle — šlovinimo giesmė, himnas, irgi lotyniškas deminutyvas.
Jeigu jau kastis iki galo, iki pradinės žodžio reikšmės, tai ji greičiausiai lietuviška: kanta — suduslėjusi ganda. Tai, kad gandas dabar beturi siaurą niekinamąją reikšmę, rodo žodį buvus gerokai platesnės reikšmės ir svarbų, maždaug skambesys, gaudesys, aidėjimas. Skelbiant įvykį, šlovinant žygdarbį, apdainuojant nuopelną. Gandas ir gaudas (gausmas, gaudesys, gaudėjimas) matyt yra bendros kilmės, iš buvusio nosinio gądas.
Bet kuriuo atveju „kantičkinės giesmės“ yra „sviestas sviestuotas“ — „giesminės giesmės“.