Gintautas: mano dienoraštis

Su naujaisiais rūbais euro mes atrodysim gražiau,
Bet ar piniginės siauros atlaikys? Neplyš pusiau?
Rūpesčius naujus turėsim, visą vargą nugalėsim,
O siauras pinigines, sunaudosim- tik ne mes.
Jos labai ant mūs nepyks, nes varguoliams labai tiks.
Galvas išdidžiai iškėlę, Europos nešim vėlevėlę.
Nauji namai, nauja valdžia,
Čia bus nauja gyvenimo pradžia.
Narkotikus, alkoholizmą
Mes versim į patriotizmą.
Gyvenimas ir vėl nurims,
Kol naujas svaigulys apims.
Ir vėl po truputėlį keisimės ,

Liūdna jei kas mus palieka,
Pikta jei kas atsilieka,
Tačiau būna labai faina,
Jei pas mus kažkas ateina.
Jei išeina-nepavydim,
Tik geru žodžiu palydim.
Ir ilgėsimės ilgai,
Nes geri tie jo darbai.
Mums vadovas buvo turtas,
Jo gyvenimas kaip būrtas.
Na o būrtų jo dėka,
Naują turime kai ką…?
Mūs vadovas mus mylėjo,
Nieko mums nebegailėjo,
Sukauptą jis savo turtą,
Mums atidavė lyg būrtą.
Na ir dar – į savo vietą,
Mums paliko žmogų kietą.
Visada linksma, laiminga,

Oi labai labai labai
Man patinka atlaidai.
O koncertai, kad juos galas,
Jais ir baigiasi finalas..
Jei suklystat dainoje
Nerodykit baimės,
Mokėkite džiaugtis ..
Iš kito nelaimės.. :) (mg)

Prieš trisdešimt metų, kai buvo gegužis,
Išdygo daigelis toks liaunas mažutis.
Jis stiebėsi kėlės pavėsy sovietų,
Padėjo mūs broliams, kad jie tik laimėtų.
Daigelis mažutis, toks mielas ir žalias,
Lyg tėviškės kryžkelėj žalias berželis.
Nors lieknas, nors mažas, daigelis tas buvo,
Nuo šalčio sovietinio jis nepražuvo.
Jis aukštino liaudies meilę ir dvasią,
Kitos ir kitokios brolau neberasi.
Su metais jis augo, kartu ir tvirtėjo,
Ir broliams lietuviams gyventi padėjo.
Pradėjo augt vienas, o greit tapo puokštė,

2008-05-18 LTV „Kupolė“ traukia neištikimybės dainą, veda Gintautas Mikalauskas, bosina Tautvydas Bradauskas.

Rudenėlis- labai faina, visus apima palaima.
Skinam obuolius ir kriaušes, nuo vėjelio plaukai šiaušias.
Keičiasi politika, vystosi sukcesija,
Tačiau mūsų neima tautinė depresija.
Linksminame tautą, linksminame šalį,
Jiems visiems dalinam gėrio po lašelį.
Te užmiršta blogį- laikiną dalyką,
Mes dalinam džiaugsmą ir visiems už dyką. (mg)

Kas ką mėgsta, kas ką turi, visus suburia į būrį.
Arogancija, kvailumas, perdėtas populiarumas.
Skambant frazėms dreba oras, nes aukštai pakilti noris.
Visi mėgsta savo kėdę, giriasi, kad aukštai sėdi.
Tartum varna kamine, giriasi sava sėkme.
Jie vieni kitų nemato, per akiratį neplatų.
Ir su įvaizdžiu didingu, dedasi labai protigu.

Erdvėj-trenkti,
Darbe-pikti,
Atrodo – Dievo palikti.
Bet repeticijos metu-
Atrodome visai kiti…
Koncerte – viskas atsiskleidžia,
Ir Dievas viską mums atleidžia…(mg?)

Kai sakome kiekvienas – Žalgiris, rinktinė,
Šie žodžiai skamba tarsi sutartinė.
Kai Žalgiris žaidžia, net laikas sustoja,
Šį vardą kiekvienas, kasdieną vartoja.
Į gretą su Žalgiriu – Kupolė eina,
Ir traukia skambiausią lietuvišką dainą.
Lietuvių krepšinis ir Kupolės posmai,
Praturtins kiekvieno savijautą dosniai.

Gal trys metai, o gal du- aš su Kupole “vargstu”.
Bet tegul pasaulis girdi-Ji praturtino man širdį.
Nors aš įriausi prieš srovę- ji atstatė man dorovę.