You are here

Dienoraščiai

Liaudies gynėjai ir liaudies priešai

Kartais man atrodo, kad darbo liaudies gynėjų Lietuvoje jau daugiau kaip darbo liaudies. Tikri savininkai, ūkininkai, 1944-1954 m. kariai dabar nebesusivoktų, nemokėtų gyventi — būtų laikomi liaudies priešais. Spėkit, kieno šitas smagus eilėraštukas:

Savotiškas kraštas
(rusų čekisto karininko ir vietinio liaudies gynėjo pokalbis)

— Man, kaip atvykusiam naujai,
Sakyki, mielas drauge,
Ar liaudis mūsų režimu
Labai šiam valsčiuj džiaugias?

— Aš žmones čia gerai žinau,
Sakysiu tikrą tiesą:
Čia liaudies visiškai nėra,
Yra tik liaudies priešai.

Kaip rašyti saugiai

Mečiaus paklaustas, noriu ir kitiems patarti, kaip neprarasti duomenų, rašant internete. Vieno kito sakinio pranešimams ir atsiliepimams tai nesvarbu, bet ruošiant ilgesnį svarbų raštą, jo praradimas gali būti apmaudus.

VERBA

Ne aš plaku—verba plaka, po nedėlios bus VELYKOS. Plaku,kupoliukai , jus visus,linkėdamas geros sveikatos ir visko,kas geriausio yra po saule.Būkite laimingi ir visi kartu nekantriai laukime Šv.Velykų ir,žinoma, Kupolės gimtadienio.Vadovas.

Karpiniai

Tai gražiausias pavasario mėnuo, kada aš gimiau.

gegužis

Dar keletas mano darbelių:

ramunėskatilėliai

kalba drožėjas-muzikantas

Esu danielius, žmonės kartais vadina daktarėliu. Gyvenu Didvyrių kaime, šalia raudondvario, netoli Nevėžio. Jau 9 metus mokausi LVA ir niekaip negaliu dorai išsimokslinti. Tiek pat laiko dainuoju Kupoleje ir labai patinka.

Sveiki, visi

Esu Jolanta , dar kitaip Danelienė ( taip mane kupolei kartais vadina :) ). Su Veterinarijos akademija mane sieja tik “Kupolės” ansamblis ir nuostabus žmonės dainuojantis jame.

Kaspijos vėjai galvoje

Vėjų miestas Baku. Ten pučia nuolat, ne tik pučia, bet ir pripusto, kartais net ir smėlio į dantis. Bet įdomu. Į žmones, valstybę žvelgti iš arti ir pamatyti kitokį gyvenimą, mąstymą, kultūrą. Tik keista, o gal tik neįprasta nematyti moterų gatvėje. Tačiau čia ir išryškėja papročių bei tikėjimo skirtumas, palyginus su niūria, o gal tiesiog nesuprasta šiandienine visuomenės samprata Lietuvoje.

Aš Vanda

Gimiau 1955 m. Žemaitijoj, Klaipėdos krašte. Ten ir vidurinę mokyklą baigiau. Po to 1973 m. išvykau studijuoti į Kauną, tai taip ir likau visam laikui, nes „nutekėjau“ į Domeikavą. Širdyje visada likau žemaitė, myliu jūrą ir labai jos pasiilgstu, bet ir Dzūkijos miškus ne mažiau myliu (ypač grybavimą). Po sunkaus darbo didžiausia atgaiva — „Kupolė“.

Esu Ieva

Gimiau 1984-ųjų vasarą Kauno medicinos universiteto klinikose. Gerai, kad pagimdė. Spėjau nemažai nuveikti. Baigiau Domeikavos vidurinę mokyklą(dabar jau gimnaziją). Nuo pirmos iki šeštos klasės šokau promoginius šokius, nuo šeštos iki dvyliktos klasės dainavau vaikų folkloriniame ansamblyje “Serbentėlė”.

Aš - Daiva

Esu Daiva. Kupoliečių vadinama „Du Daiva“. Gimiau Kaune, Vilijampolėje. Tačiau dabar gyvenu pačioje gražiausioje vietoje, Netonių kaime. Ant didžiulio kalno, kurio papėdėje teka Nemunas. Nuo kalno matau nuostabiausius vaizdus. Gamta — mano namai :)

Puslapiai

Subscribe to RSS - dienoraščiams